Karolis Matusevičius

Originalus BMW 501 1953 m. kalpokas, senukuose pirktas laikrodžio mechanizmas. Pirma buvo atpoliruotas ir tirpintas vaitspirite.

Pradėjus gręžt – sutrupėjo ženkliukas.

Iškritusias detales suklijavau, po rodyklėm nelabai ir matosi.

Sekundžių rodyklė iš sidabrinės/auksinės virsta į black matte.

haters hatin’.

Pabandžiau kodako bw400cn juostą. ilford xp2 biški gražiau piešia, bet čia irgi gyvent galima. Niekas netvarkyta, necropinta, nereguliuota. Negatyvo scan’as.

Pradžiai dar biški offtopico. Turėjau tokią mintį uždaryti blogą išvis. Microblogging kills blogging. Bet turbūt dar po biški judėsim. Gaila kažkaip.

Turiu kažkokį fetišą. Labai traukia mažos mašinytės. Vilnius miestas ne toks ir mažas, maži automobiliukai labai praktiška. Pastaruoju metu su susižavėjimu stebiu Toyota IQ. Nu tokios mielos mašinos. Visa galva geresnės už smartus. Čia tas gerumas nebūtinai turi būti logiškai paaiškinamas, nesikabinėkit. Labai simpatiškos, turi gan turtingą komplektaciją (ne bazinę, aišku), nemokamas parkingas Vilniuj, dailių spalvų by default yra. Kiek iš vaizdo supratau, nes pačiam neteko sėdėt, tai gale kažkokie plastmasiniai suolai. Bet who cares, smarto konkurentas, ten išvis 2seateris. Tiesa, girdėjau, kad varikliai ne pyragai.

Dar vienas šio konkurso nugalėtojas yra naujausias VW Polo. Šiandien pirmą kartą gyvai pamačiau, raudoną. Nu pasaka kaip gerai atrodo. Tiek iš priekio, tiek iš galo. Nieko kito nesu nei girdėjęs, nei pats sėdėjęs ar skaitęs. Tiesiog šiandien žiūrėjau net atsisukdamas. Porelė važiavo.

Nežinau kas, kaip ir kodėl, bet atsirado tokia kategorija mašinų, į kurias su malonumu žiūriu, bet sau vairuot nenorėčiau. Nepaaiskinami dalykai :-)

Aš esu didelis automobilių gerbėjas (a big fan, kaip kitaip pasakyt?), tai nėra mano gyvenimo dalis. Tai yra mano gyvenimas. Studijuoju transporto ekonomiką ir vadybą. Natūralu, kad man įdomu ir gilinuosi į kelių infrastruktūrą, į viešąjį transportą, jo sistemą ir plėtrą, į saugumą kelyje. Kadangi gyvenu Vilniuje, susiduriu su labai opia problema – kamščiais. Skaitau daug autoblog’ų, seku naujienas dienraščiuose ir pasižiūriu auto laidų įrašus iš televizijos. Kurios, beje, patapo žymiai įdomesnės, sveikinu. Čia aš apie Lietuviškas.

Vilnius turi nemažai ilgų gatvių. Ta prasme straight line. Pvz.: Laisvės prospektas nuo Giraitės žiedo iki Jeruzalės, Konstitucijos pr., Antakalnio g. and so on. Šitose gatvėse dideli srautai tiek pirmyn atgal, tiek įsiliejant/išvažiuojant iš jų. Na gal žodis ‘įsiliejant’ netinka, nes įsiliejimas stabdomas šviesoforu. Važiuojant šiomis gatvėmis tenka dažnai stoti prie šviesoforų.

Gudrieji kurmiai yra sugalvoję labai gerą dalyką, kuris puikiai veikia teorijoj – žalieji tuneliai. Tai reiškia, kad važiuojant tam tikru greičiu (greičiausiai maksimaliu leistinu), turėtum papulti į žaliąją zoną ir visada pataikyti ant žalios šviesoforo spalvos. Nors tai nechrena neveikia, bent jau Laisvės pr., ko aš čia bėdavojuos…

Minėjau savo kompetenciją su transportu. Nesu niekur girdėjęs jokios informacijos apie šiuos žaliuosius tunelius. Nors gal ir meluoju, kažkur lyg ir šmėžčioja atminty kažkoks straipsnelis užsiminantis apie tai. Tik negaliu pasakyti, ar tai buvo dienraščio straipsnis, ar blogo įrašas. Kodėl niekas, ypač tie, kurie tai įgyvendino, nepasakoja kaip tai veikia? Kodėl negalima būtų išmokyti miesto vairuotoju naudotis šia sistema? Suprantu, per kamščius čia daug neprireasoninsi, bet sakykim kai srautas teka pakankamu tempu, kai visi stovintys prie šviesoforų sugeba pravažiuot per vieną žalios užsidegimą, o ne du ir daugiau, tai turėtų veikti.

Bandžiau važiuoti ir leistinu greičiu, ir lėčiau ir viršijant greitį, ir įvairiais greičiais, niekaip nepavyko pakliūti į žaliąjį tunelį. Geriausiu atveju – reikia pravažiuot per geltoną. Ar esat ką nors girdėję apie šitą reikalą ne iš pletkų, o per oficialius šaltinius?

Kažkur ir kažkada minėjau, kad aikštelės, rankinis ir pirmas bėgis jau gerklėj sėdi. Vakar Saulius pakvietė į Bukiškes nuvažiuot. Trasoj pasivažinėt.

Iš po Alytaus Žiemos visos ertmės primuštos vandens ir šlapio sniego. Paspaudus šaltukui užšalo rankinis. Galvojau, kad trasas, bet kažkas pačioj stabdymo sistemoj. Rankinio netraukiau išvis, bet pasivažinėjus ir pastačius mašiną, po kelių minučių galiniai ratai vėl užsiblokuoja. Tenka pramankštinti, ar važiuoti iki asfalto, kad atsikirstų.

Trasoj rankinio nenaudojau išvis. Pirmą priežastį jau įvardinau, o antra buvo tai, kad norėjau išmokti posūkius įveikti naudojant tik inerciją ir stabdį. Kol pažindinaus su trasa, Saulius trumpai papasakojo kaip stabdyti kaire koja. Teoriją išklausyti nesunku, viską lyg ir supratau. Bet kojos neklausė smegenų ir inkstintai darė savo. Iš kokių penkių ratų pavykdavo vos vienas posūkis.

Pusnis gaudžiau kaip didelis. Golfytis maladėc, atlaikė ir nesulūžo net plastmasės. Kelis kartus apsisukau. Prastos padangos gale duoda savo, bet taip tik įdomiau mokintis. Iškart jaučiasi patirties stygius. Čia ne gatvėj tarp eilių nardyt, yra ką veikt norint išlikti trasoj net ir lėtai važiuojant.

Ačiū Sportinio Vairavimo Centrui už trasą.