Gyvenimo ironija ir dvokas
Tris nesveikai karštas dienas laukiau kol užlis ir nereiks man plauti mašinos. Šiandien neiškenčiau, dvi net išploviau, mamos irgi. Ir ką jūs manot ? Aš irgi stebiuos savo sėkme. Maža to, kad jau pradėjo lyt, tai dar palikau liuką. Visad palieku, kad vėdintus, grįždamas namo, ar tiesiog vakare, nusileidęs, uždarau. Šiandien neturėjau raktų su savim, tai nusprendžiau, kad tiek to, gali per naktį pabūt. Aha, gali. Jau girdžiu, kaip lašai per medžių lapus kapoja. Antrą valandą nakties Karolis leidžiasi uždaryti liuko.
O dvokas koks, ne tas žodis. Net namie jaučiasi. Lauke net būt neįmanoma, košmaras kaip smirda. Čia tie valymo įrenginiai gariūnuose. Vėjas turbūt iš ten.
Kadangi aš vis dar laukiu ir neplaunu savosios, Kaune kaip nelyja, taip nelyja…
Hm, pinkcity, nusiplauk, palis. Čia toks paradoksas: Jeigu nori pakeisti orus iš karštų į lietingus ar bent norėtum lengvo lietučio, visiškai nereikia šokti lietaus šokio. Pakanka nusiplauti mašiną.