Kam to reikia
Iškart atsimetu kaltę, jei kas nors turėtų priekaištų — kalbėsiu iš savo pusės ir patirties.
Kas žino, kad nežino, kam visiškai nusispjaut, baigiau dvylika klasių, t.y. gimnaziją. Tikiuos, kad baigiau. Kaip sekės baigiamuosiuose? Ačiū, ch***vai.
Dvylika metų vaikščiojau į įstaigą. Diena iš dienos sėmiausi informacijos. Tiksliau ją pylė man. Aiškino daugybę dalykų: matematines reikšmes, fizikos formules, kalbų taisykles, istorijos faktus. Aiškino, kad turi būti taip ir ne kitaip. Visi supratot? Taip, visi supratom, kad būtent taip turi būti. Ar atsiminsit per egzaminą? Aišku, kad atsiminsim.
O kodėl niekas nepaaiškino kodėl taip turi būti, ką tai reiškia, ką reiktų daryti, kad būtų geriau ir kaip tuo galėsime pasinaudoti ateityje?
Buvom mokyti, kad Napaleonas šaunuolis, daug kariavo, daug laimėjo. Po to sekę pasakojimas, kad Rusijoje teko trauktis, nes užklupo badas ir šaltis. Jeigu sustotume ties šiuo faktu ir pasiaiškintume ką geriau būtų buvę daryti, ko geriau nereikėjo daryti, vietoj to, kad mintinai iškaltume dar penkias datas, gal jaunimas geriau oreantuotusi lemiamose situacijose? Jei būtų pasakyta „prieš darydami ką nors svarbesnio, nei dantų valymas, pagalvokit du žingsius į priekį, o ne vieną ir apgalvokit pasekmes ir galimybes“, galbūt bent 3% daugiau užaugusių ir subrendusių žmonių būtų įkūrę ar įkurs sėkmingą verslą, nes apgalvojo daug daugiau ir jam buvo pasakyta iš ko reikia mokytis ir kaip tą daryti.
Vienintelis naudingas dalykas išmoktas mokykloje, kurį tikrai naudoju gyvenime — proporcijos skaičiavimas. Kiek vadovėlių buvo kalta, kiek datų mokintasi, kiek taisyklių skaityta…
Ne man spręsti, ne man teisti. Dalinuos tuo, ko man trūko. Norėčiau, kad mane būtų mokę ne fakto, o jo priežasties, pasekmės ir galimybės padaryti geriau.
Šiek tiek sutinku, šiek tiek ne. Mes pripratome informacijos nebeįsidėmėti, o susirasti google. Žinoma, mokykla į galvą nori “prikrauti” kuo daugiau, tačiau kiekvienas išnokstam tai, ką norime, kas įdomu ir aktualu. Universitete žinok tas pats. Labai abejoju daugelių modulių, kuriuose teko išklausyti, verte. Iš kitos pusės universitetas ugdo mąstančias asmenybes, kurios turi susipažinti su plačia informacija.
Vat ką galime susirasti google lengvai ir greitai, galime praleisti arba bent prafiltruoti. O daugiau laiko skirti gilinimuisi į faktų esmę.
Baigiau, mokyklą 2004 metais, taigi jau 5 metai prabėgo. Ir iki šiol galiu užtikrintai pasakyti, kad nieko, išskyrus anglų kalbą, naudingo ten neišmokau. Ir visa kita labai sėkmingai pamiršau. Todėl jei kada turėsiu vaikų, tai jie galės mokytis tik anglų, o iš viso kito svarbu tik teigiamus pažymius turėtų. O visokios lietuvių kalbos (ypač tekstų interpretacijos), istorijos ir panašus šūdas tai niekam nereikalingas.
Mane panašūs apmąstymai apima pagalvojus apie studijas universitete – nors mokslai buvo daugiausia humanitarinės srities, gilesnės analizės nebuvo rasta, vien kalimas…
Skaitai mano mintis. Puikūs apmąstymai. Iš tiesų – kam reikia kišti daug nereikalingos informacijos? Geriau gilintis į faktų esmę.
Pastoviai piktindavaus, kad reikia mokėt kokią nors formulę arba datą. Juk tai galima rasti googlėje! (: Žinau, kad vieni verslininkai, kurie dabar įkūrę finansinio savarankiškumo mokyklą, ateities planuose turi punktą sukurti normalią mokyklą, kurioje viskas būtų vaizduojama per verslininko prizmę. Visi mokytojai būtų ragavę verslo ir panašiai. :) Gal tokių mokyklų atsiras ir daugiau.
O aš mokykloje išmokau daug naudingų dalykų, gavau supratimą apie daugybę reiškinių (tiek fizikinių – vykstančių gamtoje, tiek biologinių – gyvuose organizmuose), ir dabar mokantis universitete gaunu daugybę žinių, antram kurse jau galiu būt naudinga (bent šiek tiek) ir padėti žmonėms, taigi tikrai ne viskas buvo taip nevertinga, žinoma, kalimui nepritariu. Justas sakė, kad nesąmonė yra interpretacijos, aš manau, kad sąmonė, nes tikrai tekstų skaitymas, analizė padarė mane nors šiek tiek pastabesne, empatiškesne.
Che, kad sužinoti apie save, reikia įsivaizduoti savo antrininką, kuris 12 metų mokėsi tik naudingo dalyko.
Na, ir susitinki savo antrininką prie alaus. Nei apie istoriją supratimo, nei literatūros kokių žinių, apie fizikinius reiškinius – tik iš katekizmo… Bet kaip įdomiai pašnekėtumėte apie Tą Dalyką!
Vieną kartą. Paskui tas kaimietis užknistų savo neišsilavinimu :D
visiems taip. ir ne tik mokykloje, bet ir universitete. Tiesa, aiškintis priežastis, pasekmes ir alternatyvas gali ir pats (nes jei tai darytų mokytojas, neabejoju, piktintumeisi, kad tau prikišinėjo savo nuomonę…). Bet kad prikiša galvas nereikalingų dalykų, kuriuos, pavyzdžiui, aš užmiršau po pusmečio – tai faktas.
Šiaip man mokykloje trūko kur kas paprastesnių dalykų: kaip apskaičiuoti sąskaitas, susimokėti mokesčius, kaip elgtis restorane, lifte, ką daryti, jei bėga kraujas iš nosies… kada ir kiek duoti kyšio… :) na ir daugybės kitų kasdienių dalykų.
Nebūtinai mokytojas turi kišti savo nuomonę (ar švietimo ministerijos). Galima klasėje, kolektyve padaryti forumą, diskusiją, pabandyti išsiaiškinti mokinių tarpe.
Paskutiniai argumentai super, hehe :-)
Autoriaus patirtis analogiska 99 proc. besimokanciuju postsovietinese valstybese patirciai.
Tik, be abejo, nekiekvienas tai pripazins. Juk taip norisi pateisinti savo BRANGAUS gyvenimo laiko gaisyma nereikalingiems dalykams. Stai ir pasiteisina, pasigyria neva po mokymosi tapo labai issilavinusiais, daug zino… :)
Scania, nuobodus, prikimstas faktu ir formuliu eruditas ir malonus, laisvai mastantis pasnekovas tai labai, LABAI skirtingi dalykai. ;)
@Inga – pritariu 100% :D
Kiek pagalvojau, ir sutinku, kad reikėtų mokyti tik reikalingų dalykų – vairuotojus tik kelių eismo taisyklių, ir tik 300 žodžių pagrindinėmis kalbomis – pasiklausti kelio ir parašyti kelionės ataskaitai. Suvirintojus mokyti tik virinti ir kaip bijoti elektros.
Literatūrą uždrausti – niekam dar jos gyvenime neprireikė.
Matematiką pakeisti banko blankų pildymu ir pašalpų skaičiavimu.
Muziką ignoruoti be paaiškinimų.
Geografiją pakeisti viena „iksoturo“ kelione.
Inga – pripažįstu, kad laisvas mąstymas išsiugdo savaime, tam nereikia jokio nereikalingo mokslo.
Inga – o jau dėl eruditų nuobodumo – 1000% esi teisi! :D
Baigiau mokyklą praitais metais, bet kaip supratau mane turėjo išmokinti mokintis (deja neišmokė.. išmokė tik nusirašinėti xD) ir dar (keli dalykai) davė pagrindą universitetinėms žinioms :)
Beje, interpretacijos išmokė mane šiek tiek raštingumo :)
No offence, just comment: Sprendžiant iš kai kurių komentarų, jų autoriams pilnai užtektų pradinės mokyklos.
O, dar vienas baisiosios mokyklos nuskriaustas verkšlentojas…
Išsisaugok šį įrašą kur nors – bus įdomu, ką po dešimties metų apie tai mąstysi…
>O visokios lietuvių kalbos (ypač tekstų interpretacijos), istorijos ir panašus šūdas tai niekam nereikalingas.
Čia išvis kultas…
mus mokė, na ir dabar sužinom, kad batia Napoleonas buvo labai labai labai ligotas žmogus :) na tikiu, kad mokykloje išmokti faktai nieko naudingo neduoda, bet tik todėl, kad nepamatom, jog ne faktuose esmė, o ką su jais darysi gyvenime. Kritinis mąstymas – čia yra visko vinis. A ko jūs norit iš pensijinio amžiaus mokytojų? naujausių mokymo metodų ir tinkamos informacijos?? Steponavičius taip nemąsto, jis “mokiausi taip pat kaip jūs, dėl to viską gerai žinau”…
Ir kas iš to, kad jis gerai žino?
spėk iš trijų kartų.. prasideda raide Š :)
Mokyloje privalome ismokti kalba, skaiciavima ir informacijos paieska. Nes tai universaliai pritaikomi dalykai, zinodami juos toliau gali lavintis savarankiskai, kiek tik nori.
Gali tapti (kaip Scania priekaistavo) geografijos guru, gali tapti visu laiku kompozitoriumi, gali chemiku-isradeju.
Kiekvienam savo, o ne viska ir priverstinai, nes misraine is chemiko-geografo-muzikanto, atsiprasau, bet neskani. ;)
Mokyloje privalome ismokti kalba, skaiciavima ir informacijos paieska. Nes tai universaliai pritaikomi dalykai, zinodami juos, toliau galim lavintis savarankiskai, kiek tik nori.
Gali tapti geografijos guru, gali tapti visu laiku kompozitoriumi, gali chemiku-isradeju.
Kiekvienam – savo, o ne viska ir priverstinai, nes misraine is chemiko-geografo-muzikanto, atsiprasau, bet neskani. ;)
@Inga V – vėl tu teisi! Kur kas geresni yra tarkim, informatikai, kurie nė nežino, kas yra Žemaitė :D
Arba dar geriau, kai žmogus tobulai išmoksta vieną sritį – tada kitų profesijų atstovai gali jį mulkinti iki sąmonės netekimo.
Humanitaras – yra serviso šaltkalvio atgaiva. O turtingas humanitaras – dar ir paprastų pinigų šaltinis.
Na, esmė aiški – vienos srities specai yra tautos ateitis ir progreso stūmikai.
Pritariu Ingai V, kad platesnis požiūris tik gadina visą gyvenimą.
Išsilavinęs žmogus yra atgyvena, kurią pagaliau išnaikins švietimo reforma.
Viena dalis yra mokykloje, o kita pačiam po pamokų dar sukramtyti.. Ir padaryti išvadas, kad ir iš tos pačios istorijos. Univere pagal jus dar didesnio, išvis nepritaikomo ir nereikalingo šūdo moko.. :D Tik jei nežinai teorijos, tai iš praktikos išvis tik šnipštas. Jei moki praktiką, tai tik suvirintoju visą gyvenimą ir gali dirbti, pakeis suvirinimo aparatą nauju, ir jau neturėsi praktikos, išvis nebus darbo. :D Tam ta ir ‘nereikalinga teorija’, kad pats galėtum savo išvadas daryti, nes žinai, kas, kaip ir kodėl veikia.. O ne kaip robotukas tą patį visą gyvenimą droži “iš praktikos”. Tuoj monotoniškus darbus galės robotukai už tokius gyvus botukus dirbti. :)
Platesnis poziuris nieko negadina, jei toks yra tavo asmeninis pasirinkimas – nesigylinti i jokia sriti. O jei platesnis poziuris (i integralu skaiciavima ar eiliu zingsniu ismanyma) diegiamas per prievarta, visai tuo nesidomint, tai be abejo jis gadina dali gyvenimo.
Beje, Scania, jei esat “placiuju paziuru” zmogus, o ne koks besiknysantis specas, tai, manau, siam faktui net irodymu nereikia – turetumet ir pati suprasti sia paprasta tiesa. :)
@Inga – išmintingas mokosi žiū„rėdamas, protingas – klausdamas, kvailį gi išmokysi tik lazda.
Jei nebus moksle nė kiek prievartos, tai bambukai ir liks bambukais. Kai tie bambukai užaugs – gatve be policijos nė namo nepareisi.
Nesu aš jokių plačių pažiūrų. Prašom man čia svetimų ydų nepaišyti.
Siaurą specializaciją – derėtų vadinti bukinimu.
Kas iš to žmogaus, kuris žino beveik viską, apie beveik nieką?! :D
Eik eik… Pas specialistą visi eina ir nori jo paslaugų. O niekam nereikia 1001 mokytojo ar gydytojo, kurie pilką darbą dirbą kaip visi.. Net koks Lietuvių kalbos mokytojas galėtų specializuotis, tarkim vien žvaigždes ar kokius politikus mokyti kalbos kultūros, ir jau pasiektų 100 kart daugiau nei visi Lietuvių kalbos graužikai kartu sudėjus! :) Kadangi niekam nesvarbu gerai ar blogai tu kažką darai ar moki, be specializacijos, vistiek esi 1001 pilkas darbininkas. :)