Karolis Matusevičius

Kaimynėlis mano vis nusprendžia, kad eiti jam — nelygis. Ne vieną ir ne du kartus jau mačiau, kaip išėjęs iš namų sėda į savo VW Golf IV TDI ir juda raudonuoju maršrutu iki picerijos. Kojos turbūt nudžius nueiti mėlynuoju keliu.

Pastabos apie neįgalumą lai susilaiko in your minds. Šitas tikrai atkrenta.

Lauke net kvepia.

Chebra sugalvojo parašyt 2008’ųjų top’ą, suvestinę, etc. Tai reik prisijungt sakau, proga bus prisimint kas gero buvo.

Mano metų įvykis 2008 — sakoma, kad meilė trunka trejus metus. Tai va, in your face.
Mano metų nuosmukis 2008 — naftos kaina.
Mano metų atradimas 2008 — WiFi
Mano metų tūsas 2008 — nevaikštau po tūsus. O gal ko ir nepamenu, bet per Vilniaus blogerių meet’ą buvo smagu!
Mano metų kadras 2008 — čia gers, vakar padarėm su Brangiąja. Deja bokšto tik pusė matos, bandysim gal dar rytoj kartot. Čia antrosios dienos bandymas.
Mano metų gabalas 2008 —
Mano metų filmas 2008 — The Pursuit of Happyness
Mano blogo geriausias įrašas 2008 — šitas.
Geriausias metų skaitinys internete 2008 — na tokių dalykų tai tikrai ilgam neįsimenu. Buvo daug ir gerų. Vieno niekaip neįstengiu įvardinti.

Linksmo Jums naujųjų sutikimo. Tegu kiti metai būna bent jau tokie, kaip, kad buvo (hope so niekam tragedijų jokių nenutiko). Tai cya next years!

Sakoma, kad per šventes būtinai reikia pasidovanoti dovaną ir sau. Gal kiek paveluotai, bet pasidovanojau. Ne tiek norėjau, kiek jau būtinybė tapo.

Nusipirkau Western Digital My Book 1TB Essential Edition išorinį HDD. Į notebook’o 160GB nebesutalpinu, balansuoju ant ribos 20 – 5GB free. Nusipirkau pačiu laiku, Linkomanijoj siurbeles paleido.

Dizainas man visai patinka, nors ir padėtas už užuolaidos jis, kur nesimato. Veikia tyliai, mirksi mėlyna lemputė. Nors kai atjungi USB laidą, tai išsijungia pats ir niekas ten nebešviečia. Paviršius labai gražus, tik smarkiai traukia dulkes ant savęs ir pirštuojasi. Na bet vistiek tik stovės, tai nepergyvenu. Smulkesnę informaciją rasit WD tinklalapyje.

Rašo, kad greitis 480Mb/s, nors man siunčia max 10MB/s į eHDD. Vidutiniškai 4MB/s.

God damn it, jei nežinai ko tiksliai nori, kokia skylė tai parduoda, kiek tai kainuoja ir kiek daug nervų kainuos iki ten nusigaut — jokiu būdu nevažiuok į tą Dievo pamirštą landynę. Ar aš čia toks išrankus klientas, ar ten antri gariūnai pasidarė ? Pilna visokio useless stuffo, kainos kaip už gerą, o pirkt nėra ką. Apėjom bent du ratus, dovanų ieškojau tipo, vistiek nusmurgusią dovanėlę nupirkau pačioj maximoj.

Beje, gerb. Lietuvos vairuotojai — screw you. Tik šita tauta niekaip nesugeba upgradintis iš avinų bandos lygio. Topinis pavyzdys: didelė sankryža, lai prasidedantis pikas, bliaunančių banda suvažiuoja į vidurį sankryžos, šviesaforas tik tarp kitko, apšviest sankryžai, ir tada jau visi aiškinasi kas kur važiuos. Tiesa taisyklė kas didesnis — tas pirmesnis negalioja, nes nėr jokio tarpo, visi susigrūdę. Su tokiais dickheadais nieko nepridealinsi, kaip čia tokia persona sakė kadaise.

Numaniau, kad kiek per daug išsidirbinėju kelyje, bet nemaniau, kad siekia net avarage… 56%

Studentiškas variantas — du telefonai. Vienas smsams, kitas callams. Krizė gi, taupyt reik.

Du mobus turiu jau seniai, bet antrasis vis koks senukas būdavo, iki marties sudrožiu ir vėl seną pasiėmu. Tai jau kai nusikamavo visi, nusprendžiau Šv. Kalėdoms sau dovaną pasidaryt, nusipirkt salone patį pigiausią, kokį tik rasiu. Vistiek tik skambinu. Žodž, gavos taip, kad omnitelis pasiūlė 600 lietuviškų nuolaidą naujam mobui, ir pasirašyt sutartį, kurios sąlygos dar geresnės, nei buvusios. Tai mano pats pigiausias išaugo iki 600LTL. Šiaip mes su Nokiom visai loveinames, tai rinkaus tik tarp jų, bet tai omnis nieko pasiūlyt negalėjo padoraus. Teko SE imt.

Išsirinkau SE K810i su 79LTL priemoka, bet tai šaunuoliai nesugeba atsinaujint website’o, salone paskelbė, kad ~150LTL primokėt reik, spjoviau ir pasiėmiau už 1LTL šitą mažylį.

Kai buvau prisitaikęs prie minties gauti n+k navarotų, tai gavęs bazinę versiją kiek nusivylęs buvau, bet po kelių denų (būtent dėl to ir rašau tik dabar, o ne kai pirkau) visai pamilau aš jį. Toks lengvutis ir dizainas rocks mano akiai ir nesveikai gražiai groja per ausines (kaip teleponas).

Tik erzina SE typingas ir tarpų, lt simbolių išdėstymas. Ir dar žiauriai tyli ir trumpa sms meliodija. SE’istai, gal pasidalinsit kokiu geriu ?

Čia dar kelios fotkės made by shaking hands.

Žmonės kalba, kad klikinas. I don’ kno’…

Slogi kokia tais savaitė buvo. Viskas ėjo, bet sviesto nebuvo… Keista, kad toks geras sekmadienis. Mano sekmadiniai depresuoti būna dažniausiai.

Šian brangi man diena, ne tik įvykiais, bet ir reikšme. Ypač reikšme.

Vien sniegas ryte privertė atplėšt akis ir pralaužt depresovą sekmadieninę nuotaiką. Aptvarkyti auto-cleanliness reikalai. Apturėtas ultraturbo GOSPEL koncertas, su pačiu optimaliausiu žmonių skaičium, nuostabiais balsais ir virpulį keliančia melodija.

Nuolatinis snigimas, kelių cm sniego sluoksnis ant kelio, galiniai varantys ratai ir nuožulnūs posūkiai. Žinot tą jausmą, kai norisi dar, ir dar, ir dar, ir dar, ir dar kelis kartus. Pas Rūtą ir namo važiavau tolimiausiu ir labiausiai vingiuotu keliu. [Stop karui keliuose!]

Dar žiauriai gerai yra tie vaisiniai batoneliai aplieti baltu šokoladu (ar koks ten velnias). Su vyšnionimis ir obolais pačiausi. Baltoj pakuotėj tokioj. Juoda arbata. Smarkus juokas dėl kiekvienos smulkmenos. Tokie dalykai verčia džiaugtis gyvenimu.

Dieną vainikuoja mano mylimiausia laida, ne itin skanūs čipsai ir Laisvalaikio interviu (skaitykit trečiadienį (turbūt)).

Myliu žiemą.

Ką tik pranešė kiek brangs viešasis transportas Vilniuje: +70ct perkant kioske, perkant iš vairuotojo — 2.5LTL. Bauda važiuojant be bilieto — 60LTL.

Dabar greit ant pirštų primečiau, kad man iki mokyklos nuvažiuoti su mašina kainuoja ~60-70ct, o troleibusu/autobusu ~1.5LTL. Dar jeigu pamirščiau pasižymėt bilietą (heh), tai man tai kainuotų 1/3 bako A95 benzino.

Važiuoti viešuoju transportu — prabanga.

Suvokiau dar vieną savo prastą savybę (seniai jau gera bebuvau atradęs): pabaigęs darbą, kurio pradžia visiškai nesvarbu kada buvo, atsipalaiduoju, atsilošiu krėsle ir tingiu daryt ką nors toliau. Tada suvokiu, kad darbo dar per akis ir būna oi kaip liūdna.