VPU Oranžerija
Nesu augalų mylėtojas. Nelabai aš juos ir pažįstu. Tiksliau visai nepažįstu. Bet pasivaikščioti po oranžeriją tikrai buvo smagu. Milžiniški lapai virš galvos, aukštai, ir smulkučiai augalėliai po kojom. Gaila nepasiėmiau fotoaparato, tikrai gražu.
Sakė kažkada buvo kaip džiunglės, bet dabar viskas apkarpyta, apgenėta, nes praeit neįmanoma. Gidės nebuvo, tai tik patys pasivaikščiojom, pasidairėm, paskaitėm aprašymus ir tiek. Važiuosim dar kartą, kai bus gidė, kai galės plačiai ir smulkiai viską papasakot. Keista, niekad neturėjau potraukio tokiems dalykams, bet sudomino labai.
Mokytoja papasakojo tokią įdomią istoriją, kaip senovės lietuviai augindavo ir prižiūrėdavo savo derlių. Jie neturėdavo laiko ir sąlygų kas dieną laistyti ar tręšti. Bet to ir nereikėjo, turėjo savo kalendorius, kada reikia palieti, bet tuo metu, dažniausiai, pradėdavo lyti, ir derlių palaistydavo savaime. Tas lietus tik įrodo, kad elgdavosi teisingai, pati gamta pasirūpina vandeniu ir palaisto derlių. O pastarasis buvo labai gausus. (Nežinau kiek čia tiesos)
Taip pat, jeigu augindavo ne masiškai, o tik savo darželį, šeimai pamaitinti. Tai visa šeimyna sėklas kišdavo į burną, sudrėkindavo savo seilėmis ir tada į žemę. Taip išaugdavo vaisiai ir daržovės genetiškai puikiai tinkami valgymui. Su seilėmis pasisavindavo genus.
Žinau, kad dar ar ir Vingio parke yra VU oranžerija, po atviru dangumi. Kažkada seniai buvau, bet norėčiau aplankyti dar kartą. Taip ir Kairėnuose, irgi Vilniaus Universiteto.
Yra vienintelis žodis lietuvių kalboj, kuris man pastoviai pradėjo badyt akis – „nesu“ su viena e :)
Dėkui, ištaisiau. Netyčia turbūt spustelėjau dvi „e“…
Aš irgi šiandien netikėtai buvau atsidūręs orandžerijoje, tiesa, ne tokioje įspūdingoje :)
O kur buvai ?